Lt En Ru
lt
en ru

Ne pas šeimos gydytoją, o į treniruotę!

Ne pas šeimos gydytoją,  o į treniruotę!

Gydytojai ir sveikatinimo specialistai teigia, kad judėti – būtina. Ir nesvarbu, kiek žmogui metų, – fizinis aktyvumas apsaugo nuo ligų ir leidžia džiaugtis sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu.

Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas dramatiškai didėja su amžiumi. Pasaulyje daugiau kaip 80 proc. žmonių, vyresnių nei 65 metų, serga bent viena lėtine liga. Lietuvoje šis skaičius – dar didesnis. Viena iš pagrindinių priežasčių – pasyvus gyvenimo būdas. Taigi judėjimas lemia ligų prevenciją ir gerą savijautą.

NAUDA FIZINEI IR PSICHINEI SVEIKATAI

Pasak šeimos gydytojos Dalios Jurevičiūtės, mažas fizinis aktyvumas visų pirma skatina atsirasti širdies ir kraujagyslių ligas. Žmogui mažai judant, valgant riebų maistą, kraujyje didėja blogojo cholesterolio kiekis. „Reguliarus fizinis krūvis padidina širdies susitraukimų dažnį, suaktyvina kraujotaką, endokrininės sistemos veiklą, skatina aktyviau funkcionuoti kvėpavimo sistemą, pagreitina medžiagų ir energijos apykaitą. Visi šie procesai yra glaudžiai susiję su sveikatos rodikliais, – teigia medikė. – Žmonės, kurie pakankamai juda, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Fizinio krūvio metu širdis geriau varinėja kraują į vidaus organus, pailgėja pauzė tarp susitraukimų, širdies raumuo geriau maitinamas, jo darbas tampa ekonomiškesnis. Taip pat mažėja arterinis kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje. Fizinė veikla skatina gamintis organizme daugiau hormonų, sukeliančių džiaugsmo ir pasitenkinimo pojūtį. Žmonės, kurie gyvena aktyviai, kur kas lengviau atsikrato streso ir nerimo, rečiau serga depresija. Įrodyta, kad judėjimas stabdo senėjimo procesus ir neurologinių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, senatvinės silpnaprotystės, riziką, nes judant smegenys geriau aprūpinamos deguonimi.“ Moksliniais tyrimais atskleista, kad žmonės, kurie pakankamai juda, nuolat stimuliuoja kaulinio audinio regeneraciją ir užkerta kelią kaulų retėjimui. Tinkamas fizinis krūvis priverčia imtis darbo kaulinį audinį kuriančias ląsteles – būtent tada, kai intensyviai judame, šios ląstelės „čiumpa ir įmūrija“ kalcį į mūsų kaulus. Aktyviai judant, suaktyvėja antinksčių, skydliaukės ir kitų vidaus sekrecijos liaukų veikla, taip pat hormonų gamyba. Judėdami stipriname ir imuninę sistemą. Pastebėta, kad aktyvūs žmonės, ypač nevengiantys fizinės veiklos gryname ore, daug rečiau serga gripu ir kitomis peršalimo ligomis, nesiskundžia sutrikusiu miegu.   Nuolat sportuojant ne tik pagražėja kūno formos, bet ir didėja savivertė. Daug judantys žmonės yra darbingesni, labiau pasitiki savimi ir moka džiaugtis gyvenimu.

KVIEČIAME MANKŠTINTIS

Siekdamas skatinti vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų organizuoja nemokamus fizinio aktyvumo užsiėmimus ir kviečia visus vyresnius nei 60 metų kauniečius juose dalyvauti. Ne sėdėkite namuose, o ateikite, išbandykite ir atraskite jums labiausiai tinkančią ir patinkančią fizinę veiklą. Tai puiki galimybė ne tik būti aktyviems, bet ir susirasti draugų, bendraminčių. Judėdami tapsite stipresni ir fiziškai, ir dvasiškai.

Senjorai gali išmėginti vieną pasirinktą veiklą: linijinius šokius, kineziterapinę mankštą, funkcines treniruotes arba taiči. Registracija į nemokamus užsiėmimus vykdoma tel. 8 37 454 717.

  • Kineziterapinė mankšta. Prižiūrint kineziterapeutui, atliekami saugūs ir efektyvūs pratimai su kamuoliukais, svareliais, elastinėmis gumomis ir kitomis priemonėmis. Kad mankšta būtų kuo naudingesnė, kineziterapeutas kiekvienam dalyviui pagal jo fizinį pajėgumą parenka skirtingą intensyvumo lygį.
  • Linijiniai šokiai. Šokama sustojus į vieną liniją (nėra fizinio kontakto tarp šokėjų), visi dalyviai juda ta pačia kryptimi ir atlieka tuos pačius žingsnelius. Linijiniai šokiai priskiriami prie aerobikos pratimų, jie stiprina širdį, nervų sistemą, skatina ne tik kūno, bet ir galvos smegenų kraujotaką.
  • Funkcinės treniruotės. Priskiriamos prie tempimo pratimų. Juos atliekant vadinamojoje tempimo pozoje reikia išbūti ne kelias sekundes, o tol, kol raumenis paskausta. Šios treniruotės ramina nervų sistemą, neleidžia sutrumpėti sausgyslėms, atrofuotis raumenims ir nervams. Tai apsaugo nuo judesių amplitudės sumažėjimo – kad netaptų sunku užsirišti batus, užsisegti nugaroje esantį užtrauktuką ir pan.
  • Taiči. Tai sveikatinimo mankšta kūnui ir dvasiai – švelnūs, lėti judesiai derinami su kvėpavimu. Šie pratimai ne tik išjudina raumenis, gerina koordinaciją, kraujotaką ir širdies veiklą, bet ir padeda atsipalaiduoti, nurimti ir susikaupti. Ši mankšta ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms.

Daugiau informacijos: Jūratė Jackytė, visuomenės sveikatos specialistė, tel.: (8 37) 45 47 17, el. p. jurate.jackyte@kaunovsb.lt

 

Kalendorius

lapkritis,
2018
P
A
T
K
P
Š
S
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
2
Visi renginiai

Naujienlaiškis

Naujienos tiesiai į Jūsų el. pašto dėžutę!
Loading
© 2017 Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras