Tarptautiniu mastu priimta vieninga pozicija dėl gyventojų sveikatos gerinimo priemonių

2018-07-04

Vasario 12–13 dienomis Kopenhagoje vyko tarptautinis merų susitikimas, kurį organizavo PSO Europos regiono biuras bei Sveikų miestų tinklas. Konferencijoje dalyvavo 37 merai kartu su 80 aukšto rango politikų, patarėjų ir kitų gyventojų atstovų iš viso pasaulio. Šio susitikimo dalyviai atstovavo beveik 125 milijonus gyventojų.

Pagrindinis renginio tikslas – suburti merus, politikus, ekspertus padiskutuoti apie gyventojų sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus, politiką ir miestų ateitį. Konferencijos metu buvo nagrinėjamos tokios temos: sveiki miestai besikeičiančios globalizacijos kontekste, sveikata ir gyventojų gerovė, miestų aplinka, tvarumas ir planeta; taika ir visuomenė, valdymas ir įsitraukimas. Konferencijos pabaigoje priimtas dokumentas „Kopenhagos susitarimas. Sveikesni ir laimingesni miestai visiems. Besikeičiantis požiūris į saugias, įsitraukiančias, tvarias ir prisitaikančias bendruomenes“. Konferencijoje dalyvavo PSO Sveiko miesto projekto koordinatorė Kaunui, kuri konferencijoje pristatė Kauno miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės gerinimo priemonės.

„Veiksmai prasideda vietiniame/miestų lygmenyje ir merai turi suburti sveikatos apsaugos ir kitus sektorius (pvz.: švietimo, miesto planavimo ir transporto), kurie turi stiprią įtaką gyventojų sveikatai ir gerovei“, teigia Dr. Zsuzsanna Jakab, PSO Europos regiono direktorė, kuri oficialiai pradėjo merų susitikimą. „Galimybė bendrauti su merais tokio lygio renginyje, tai pažangus žingsnis Europos regiono biuro veikloje, žingsnis, kurį žengiame, kad padėtume pamatus miestų sveikatos progreso kelyje, kuris, tikimės, kad padės pasiekti globalinio masto tikslus atsižvelgiant į tvarų vystymąsi.“

Kodėl reikia keisti miestus norint gerinti gyventojų sveikatą?

Du trečdaliai populiacijos Europos regione gyvena miestuose, kuriuose dažnai kyla sveikatos problemos, susijusios su dideliu taršos lygiu ir socialine izoliacija. Urbanizacija tęsiasi ir jos mastai kasmet vis didės, todėl įgyvendinant miestų plėtrą, svarbu atsižvelgti į gyventojų sveikatą ir gerovę.

63 proc. viso pasaulio mirčių siejamos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurių priežastimi dažnai tampa miesto aplinka. Širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligų rizika priklauso tiek nuo fizinio aktyvumo nebuvimo ir nutukimo, tiek nuo transporto sukeliamos oro taršos. Vidaus oro tarša didina išeminės širdies ligos, vėžio bei astmos riziką. Iš viso 1,4 milijono europiečių kiekvienais metais miršta anksčiau dėl užterštos aplinkos.
Nutukimas, kuris tai pat apibrėžiamas, kaip nepakankamos mitybos forma, beveik visose valstybėse itin pasireiškia tarp vaikų. Kas trečias 11 metų amžiaus vaikas Europos regione turi antsvorį arba yra nutukę. Mokyklos, kurios dažniausiai būna valstybinės, turi itin didelę reikšmę vaikų mitybos srityje. Maisto gaminimo ir tiekimo reguliacijos, mokymas, energinių gėrimų, nevisaverčių maisto produktų reklamos ir realizacijos uždraudimas – tai priemonės, galinčios užskirsti kelią moksleivių nutukimo problemoms mokyklos ribose.
Iš viso 92492 žmonės kiekvienais metais miršta kelių eismo įvykiuose, iš jų pusė pėsčiųjų, dviratininkų ir motociklininkų. Tinkamas miesto planavimas gali pagerinti kelių saugumo rodiklius, pasitelkiant tokias priemones kaip saugesnės pėsčiųjų perėjos, atskiros dviračių juostos bei vietiniu lygmeniu koreguojami greičio limitai.

Aktyvi miestų sveikatos politika, grįsta tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir gyventojų įtraukimu į sprendimų, susijusių su jų sveikata, priėmimą tarptautiniu mastu pripažįstama kaip svarbiausia priemonė, norint užtikrinti gerą gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą.