Lt En Ru
lt
en ru

PSO sveiki miestai


Kas yra PSO Sveikų miestų projektas?

PSO Sveikų miestų projektas yra pasaulinis judėjimas, inicijuotas nuo 1988 metų, kaip priemonė tinkamai planuoti ir palaikyti visuomenės sveikatą miesto aplinkoje. Kaunas priklauso PSO Sveikų miestų tinklui nuo 2014 m.

Ką daro sveiki miestai?

Vienas iš pagrindinių PSO Sveikų miestų tinklo tikslų yra skatinti bendradarbiavimą tarp Europos miestų ir vietos valdžios bei kitų institucijų. Miestas, tapdamas Europos Sveikų miestų tinko nariu, įsipareigoja mažinti egzistuojančius sveikatos netolygumus, stiprinti lyderystę ir atsakingą valdymą iškeliant sveikatą kaip vertybę kiekvienoje politikos srityje.

Sveikas miestas taip pat siekia:

  • užtikrinti švarią ir saugią miesto aplinką;
  • saugoti gamtą ir kurti žalią miesto aplinką;
  • skatinti aktyvių ir viena kitą palaikančių bendruomenių vystymąsi;
  • suteikti sąlygas gyventojams dalyvauti sprendimų priėmime, kurie susiję su jų sveikata ir gerove;
  • užtikrinti visų miesto gyventojų pagrindinių poreikių patenkinimą (maistas, vanduo, pastogė, pajamos, saugumas ir darbas);
  • sudaryti sąlygas gyventojams megzti naujus kontaktus, kaupti patirtį, laisvai bendrauti;
  • palaikyti ryšį su miesto kultūriniu ir gamtiniu paveldu bei juos atstovaujančiais žmonėmis;
  • gerinti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems;
  • palaikyti aukštą gyventojų sveikatos statusą (mažinti sergamumą, gerinti pozityviuosius sveikatos rodiklius).

Kokia nauda kauniečiams?

2018 metų veiklos:

  • Interaktyvus Kauno miesto fizinio aktyvumo žemėlapis. Kultūriniai objektai, naujausi maršrutai, dviračių takai, aktyvaus poilsio ir laisvalaikio zonos – viskas vienoje vietoje Jūsų patogumui.
  • Kauno miesto gyventojų pasitenkinimo miesto aplinka tyrimas. Kauniečiai užpildę anketą prisidės prie miesto aplinkos gerinimo ir kūrimo. Po tyrimo bus nustatytos problematiškiausios miesto zonos, bus teikiami pasiūlymai savivaldybei, kaip galima pagerinti esamą situaciją.
  • Senjorų savanorystės skatinimas. Įvairios savanorystės formos padeda senjorams labiau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, gerina jų psichinę sveikatą bei skatina aktyvų laisvalaikį.

Kviečiame kauniečius dalintis savo idėjomis, o Kauno mieste veikiančias įstaigas ir organizacijas prisidėti prie organizuojamų veiklų. Kartu galime padaryti daugiau!


Kauniečiai kviečiami dalyvauti apklausoje ir išreikšti savo nuomonę

Nuo 2014 m. Kaunas prisijungė prie Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikų miestų tinklo, kurio tikslas iškelti sveikatą kaip vertybę visose politikos srityse ir sprendimuose. Kauno miesto savivaldybė įgyvendina šį tikslą atnaujindama miesto parkus, tobulindama miesto susisiekimo sistemą, plėsdama dviračių takų infrastruktūrą ir kt. Pasinaudojęs užsienio šalių gerąja praktika, rekomendacijomis ir norėdamas padėti efektyviau planuoti savivaldybės veiklą, atsižvelgiant į gyventojų norus ir pastabas, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pradeda vykdyti „Kauno miesto gyventojų pasitenkinimo juos supančia aplinka tyrimą“. Šis tyrimas skirtas išsiaiškinti Kauno miesto gyventojų nuomonę apie miesto aplinką ir jos kokybę, nustatyti kokių pokyčių reikia miestui ir apibendrinti gyventojų pasiūlymus. Kiekvienas užpildęs anketą prisidės prie sveikesnio ir patrauklesnio miesto kūrimo.

Kodėl aplinka yra svarbi? Aplinka, kurioje leidžiame savo laiką, daro didelę įtaką mūsų gyvenimui ir gerai savijautai. Aplinkos kokybės gerinimas ir prieinamų galimybių didinimas gali padėti įveikti egzistuojančius sveikatos netolygumus. Sveikatos problemos miesto aplinkoje dažniausiai yra susijusios su triukšmu ir oro tarša, žaliųjų plotų trūkumu, netinkamu transportu ir mažesnėmis fizinio aktyvumo galimybėmis. Sveikatai įtakos turi žalingos medžiagos, tokios kaip oro teršalai, kurie gali sutrikdyti kraujotakos ir kvėpavimo sistemų darbą. Sveikata taip pat priklauso nuo prieigos prie įvairių su sveikata susijusių šaltinių (sveikatai palankių ir nepalankių produktų, rekreacijos zonų, medicininės priežiūros) ir aplinkos infrastruktūros (naudojamos žemės plotų, transporto sistemų). Fizinio aktyvumo lygį veikia laisvalaikio infrastruktūra, transporto sistemos bei miesto planavimas ir architektūra. Transporto sistemos ir kiti fizinės aplinkos aspektai daro įtaką vairavimo kultūrai ir elgesiui. Veiksniai socialinėje aplinkoje yra susiję su saugumu, smurtu, antisocialiniu elgesiu. Integracija socialinėje aplinkoje (mokykloje, darbe, kaimynystėje) yra svarbi tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.

Kokia nauda gyventojams? Nustačius esamus ir galimus miesto pranašumus bei trūkumus, galima priimti tinkamus sprendimus, leidžiant nukreipti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia. Aktyvus ir nuoširdus dalyvavimas tyrime gali padėti kurti ar tobulinti įvairias miesto vietas ir, svarbiausia, sukurti tokį miestą, kuriame bus malonu ir sveika gyventi. Atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, bus teikiami pasiūlymai savivaldybei ir seniūnijoms dėl pažymėtų problemų sprendimo.

Apie tyrimą. Su tyrimo rezultatais gyventojai bus supažindinti susitikimų seniūnijose metu, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetinėje svetainėje (www.kaunovsb.lt) ir spaudoje 2018 metų pabaigoje. Tyrime gali dalyvauti asmenys nuo 16 metų. Internetinė apklausa bus aktyvi iki rugsėjo 1 d. Organizatoriai iš anksto dėkoja už dalyvavimą apklausoje. Anketą galima pildyti čia – https://goo.gl/forms/YeMm5SMhlWMsD9WI3.


Tarptautiniu mastu priimta vieninga pozicija dėl gyventojų sveikatos gerinimo priemonių

Vasario 12–13 dienomis Kopenhagoje vyko tarptautinis merų susitikimas, kurį organizavo PSO Europos regiono biuras bei Sveikų miestų tinklas. Konferencijoje dalyvavo 37 merai kartu su 80 aukšto rango politikų, patarėjų ir kitų gyventojų atstovų iš viso pasaulio. Šio susitikimo dalyviai atstovavo beveik 125 milijonus gyventojų.

Pagrindinis renginio tikslas – suburti merus, politikus, ekspertus padiskutuoti apie gyventojų sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus, politiką ir miestų ateitį. Konferencijos metu buvo nagrinėjamos tokios temos: sveiki miestai besikeičiančios globalizacijos kontekste; sveikata ir gyventojų gerovė, miestų aplinka, tvarumas ir planeta; taika ir visuomenė; valdymas ir įsitraukimas. Konferencijos pabaigoje priimtas dokumentas „Kopenhagos susitarimas. Sveikesni ir laimingesni miestai visiems. Besikeičiantis požiūris į saugias, įsitraukiančias, tvarias ir prisitaikančias bendruomenes“. Konferencijoje dalyvavo PSO Sveiko miesto projekto koordinatorė Kaunui, kuri konferencijoje pristatė Kauno miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės gerinimo priemonės.

„Veiksmai prasideda vietiniame/miestų lygmenyje ir merai turi suburti sveikatos apsaugos ir kitus sektorius (pvz.: švietimo, miesto planavimo ir transporto), kurie turi stiprią įtaką gyventojų sveikatai ir gerovei“, teigia Dr. Zsuzsanna Jakab, PSO Europos regiono direktorė, kuri oficialiai pradėjo merų susitikimą. „Galimybė bendrauti su merais tokio lygio renginyje, tai pažangus žingsnis Europos regiono biuro veikloje, žingsnis, kurį žengiame, kad padėtume pamatus miestų sveikatos progreso kelyje, kuris, tikimės, kad padės pasiekti globalinio masto tikslus atsižvelgiant į tvarų vystymąsi.“

Kodėl reikia keisti miestus norint gerinti gyventojų sveikatą?

Du trečdaliai populiacijos Europos regione gyvena miestuose, kuriuose dažnai kyla sveikatos problemos, susijusios su dideliu taršos lygiu ir socialine izoliacija. Urbanizacija tęsiasi ir jos mastai kasmet vis didės, todėl įgyvendinant miestų plėtrą, svarbu atsižvelgti į gyventojų sveikatą ir gerovę.

  • 63 proc. viso pasaulio mirčių siejamos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurių priežastimi dažnai tampa miesto aplinka. Širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligų rizika priklauso tiek nuo fizinio aktyvumo nebuvimo ir nutukimo, tiek nuo transporto sukeliamos oro taršos. Vidaus oro tarša didina išeminės širdies ligos, vėžio bei astmos riziką. Iš viso 1,4 milijono europiečių kiekvienais metais miršta anksčiau dėl užterštos aplinkos.
  • Nutukimas, kuris tai pat apibrėžiamas, kaip nepakankamos mitybos forma, beveik visose valstybėse itin pasireiškia tarp vaikų. Kas trečias 11 metų amžiaus vaikas Europos regione turi antsvorį arba yra nutukę. Mokyklos, kurios dažniausiai būna valstybinės, turi itin didelę reikšmę vaikų mitybos srityje. Maisto gaminimo ir tiekimo reguliacijos, mokymas, energinių gėrimų, nevisaverčių maisto produktų reklamos ir realizacijos uždraudimas – tai priemonės, galinčios užskirsti kelią moksleivių nutukimo problemoms mokyklos ribose.
  • Iš viso 92492 žmonės kiekvienais metais miršta kelių eismo įvykiuose, iš jų pusė pėsčiųjų, dviratininkų ir motociklininkų. Tinkamas miesto planavimas gali pagerinti kelių saugumo rodiklius, pasitelkiant tokias priemones kaip saugesnės pėsčiųjų perėjos, atskiros dviračių juostos bei vietiniu lygmeniu koreguojami greičio limitai.

Aktyvi miestų sveikatos politika, grįsta tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir gyventojų įtraukimu į sprendimų, susijusių su jų sveikata, priėmimą tarptautiniu mastu pripažįstama kaip svarbiausia priemonė, norint užtikrinti gerą gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą.

Kalendorius

balandis,
2018
P
A
T
K
P
Š
S
Visi renginiai

Naujienlaiškis

Naujienos tiesiai į Jūsų el. pašto dėžutę!
Loading
© 2017 Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras