Mesti rūkyti – niekada nėra vėlu

Tikriausiai teko girdėti sparnuotą frazę: „rūkai, save žudai“, pažvelkime į šią liaudies išmintį iš mokslinės perspektyvos. Statistikos duomenys atskleidžia, kad rūkymas yra pirmam dešimtuke tarp pagrindinių pasaulio gyventojų mirties priežasčių. Pagal Lietuvos higienos instituto pateiktus duomenis, kasmet Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 7 000 žmonių. Dažniausiai įvardinama rūkymo priežastis yra stresas, bet kaip nebūtų paradoksalu, rūkymas ne tik didina stresą, bet ir išlieka viena svarbiausių širdies kraujagyslių ligų priežastimi:

• rūkantį žmogų širdies infarktas ištinka 3 kartus dažniau;
• tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų rūkančiajam yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiam žmogui;
• dėl poveikio kraujagyslėms rūkymas neigiamai veikia vyrų potenciją.

Lietuvos higienos instituto pateikiami JAV Vėžio prevencijos studijos duomenys rodo, kad rūkymas veikia kaip kancerogenas ir skatina vėžinius procesus, iki 80 proc. visų plaučių vėžio atvejų priskiriama rūkymui.

Gera žinia yra ta, kad mesti rūkyti niekada ne per vėlu. Tyrimai atskleidžia, kad asmenų, kurie atsisako rūkymo iki 40-ies, gyvenimo trukmė beveik nesiskiria nuo tų, kurie niekada nerūkė, net ir atsisakius rūkymo būnant 50-ies ir 60-ies, gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie ir toliau rūkė (Taylor Jr, D. H et al., 2002).

Noriu mesti rūkyti, kodėl taip sunku ?

Mesti rūkyti yra sunku, nes nikotinas esantis cigaretėse veikia smegenis ir skatina priklausomybę. Pažvelkime išsamiau, kaip tai vyksta? Pirminį rūkymo efektą žmogus įvertina kaip teigiamą, nes patiria atsipalaidavimą, tačiau iš ties ilgalaikėje perspektyvoje nikotinas didina išgyvenamą nerimą ir stresą. Tokiu būdu susidaro užburtas ratas, žmogus rūko nebe tam, kad patirti teigiamą poveikį, o tam kad palaikyti anksčiau buvusią savo savijautą. Nikotinas pagal savo gebėjimą sukelti priklausomybę mažai nusileidžia kokainui ar heroinui (United States. Public Health Service, 2010).

Reguliariai rūkantiems asmenims išsivysto fizinė, vėliau ir psichologinė priklausomybė. Šių dviejų priklausomybės dedamųjų dėka, norintis atsikratyti rūkymo žmogus, dažnai patiria nesėkmę. Svarbu atkreipto dėmesį į tai, jog nesėkmingas bandymas mesti nėra rodiklis, būsimos nesėkmės ateityje, tyrimai atskleidžia kad retai kam pavyksta atsikratyti rūkymo iš pirmo karto (Le et al.,2024).

Kas gali padėti mesti rūkyti ?

Rūkymas nėra tik blogas įprotis – tai priklausomybė nuo psichoaktyviosios medžiagos. Visos priklausomybės yra lėtinės ligos, o ligas geriausiai gydo ir padeda eiti sveikatingumo keliu tam skirti specialistai (Cho et al., 2024).  Mesti rūkyti vienam gali būti sunku, pasitelkus pagalbą procesas tampa lengvesnis ir efektyvesnis. Tyrimai rodo, kad metant rūkyti savarankiškai retai patiriama sėkmė, o individualios ar grupinės terapijos didina sėkmės ir mažina atkryčio tikimybę (Le et al., 2024).

Kviečiame visus norinčius mesti rūkyti, ar bijančius vėl nepradėti į individualius ir grupinius užsiėmimus. Konsultacijos ir grupinė pagalba teikiama be gydytojo siuntimo, nemokamai, konfidencialiai!

• Individualių psichologo konsultacijų metu bus sudaromas individualus rūkymo metimo planas, aptartos strategijos, padėsiančios įveikti priklausomybę. Pagal poreikį aptarsite kitus kylančius psichologinius sunkumus: emocijų ir nerimo valdymo būdus, mokinsitės įveikti stresines situacijas ir pažinsite save.
• Grupinių užsiėmimų metu dalinsitės Jums kylančiais iššūkiais metant rūkyti su kitais, išklausysite kitų požiūrį ir ieškosite tinkančių Jums įveikos būdų. Grupę sudarys iki 10 dalyvių, kai susitiksite kartą į savaitę. Vieno susitikimo trukmė – 2 valandos, kai viso planuojama 10 susitikimų sesijų.

Registracija internetu: https://shorturl.at/iqwCI  arba telefonu: +37068642377

Iškilus klausimams galima susisiekti su psichologe Kristina Navickiene, tel. +370 603 81413, el. p. kristina.navickiene@kaunovsb.lt

NORMALU, JEI NERAMU. NORMALU IR SAU PADĖTI.