Pogimdyvinė depresija: kad motinystė netaptų našta

Vaiko gimimas dažnai siejamas su laime bei naujo gyvenimo etapo pradžia. Nors žmonės tikisi, kad motinystė bus graži ir prasminga patirtis, realybėje daliai mamų šis laikotarpis būna kitoks. Po gimdymo moteris gali jausti liūdesį, vienišumą, bejėgiškumą, nuovargį ar nerimą. Viena iš galimų būklių po gimdymo – pogimdyvinė depresija.

Pogimdyvinė depresija – psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis emociniais ir elgesio pokyčiais po kūdikio gimimo. Svarbu pabrėžti, jog tai nėra tiesiog „bloga nuotaika“, tai diagnozė, kurią nustato sveikatos priežiūros specialistas.

Verta atkreipti dėmesį, kuo pogimdyvinė depresija skiriasi nuo pogimdyvinės melancholijos, kuri po gimdymo taip pat pasitaiko dažnai. Pogimdyvinė melancholija (angl. baby blues) yra laikinai pakitusi emocinė būsena, kuri įprastai prasideda per pirmąsias 2-3 dienas po gimdymo ir pasireiškia verksmingumu, nerimu, nuotaikų kaita, dirglumu ar miego sunkumais. Šie simptomai savaime praeina per kelias dienas ar iki dviejų savaičių. Tuo tarpu pogimdyvinė depresija pasireiškia per pirmąsias savaitės po gimdymo, tačiau gali išryškėti ir vėliau. Ji yra intensyvesnė, tęsiasi daugiau nei dvi savaites.

Lietuvoje 2022 m. buvo nustatytas 41 pogimdyvinės depresijos atvejis, o apklausos „Mano gimdymas“ duomenimis 24,4 proc. 2022 m. gimdžiusių moterų patyrė reikšmingus pogimdyvinės depresijos simptomus. Svarbu paminėti, jog daugelis moterų slepia savo savijautą, jos gėdijasi, todėl ši būklė yra dažnesnė nei gali atrodyti.

Pogimdyvinės depresijos atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai:

• hormonų pokyčiai po gimdymo;
• fizinis išsekimas;
• miego trūkumas ar suprastėjusi miego kokybė;
• pasikeitusi kasdienė rutina;
• dideli lūkesčiai sau;
• artimųjų palaikymo stoka;
• nerimas ir vienišumas;
• sunki nėštumo ar gimdymo patirtis.

Pogimdyvinės depresijos simptomai:

• nuolatinis liūdesys ar prislėgta nuotaika;
• tuštumos, kaltės ar beviltiškumo jausmas;
• nerimas;
• dirglumas, greitas susierzinimas;
• stiprus nuovargis;
• sunkumas pajausti ryšį su kūdikiu;
• sunkumas jausti malonumą įprastai mėgstamose veiklose;
• motyvacijos stoka;
• sunkumas susikaupti, priimti sprendimus ar atlikti įprastas kasdienes užduotis;
• sutrikęs apetitas, miegas;
• sumažėjęs noras bendrauti;
• mintys apie mirtį, savęs ar kitų žmonių žalojimą.

Šie simptomai gali būti labai slegiantys ir skatinantys abejoti savimi kaip mama. Tokiose būsenose svarbiausia žinoti, jog moteris nėra viena ir kad yra būdų, kaip padėti sau ir gauti pagalbos.

Pagalba, jaučiant pogimdyvinės depresijos simptomus:

• kalbėtis su artimaisiais, neslėpti savo savijautos;
• prašyti artimųjų pagalbos kasdieninėje buityje, kūdikio priežiūroje;
• kreiptis į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą;
• skirti laiko sau, poilsiui, mėgstamai veiklai;
• puoselėti sveikatai palankius įpročius: reguliariai maitintis, išeiti pasivaikščioti.

Kiekvienais metais gegužės pirmąjį trečiadienį minima Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į motinystės keliamus sunkumus bei skatinti atvirą pokalbį apie mamų psichinė sveikatą. Šiais metais kviečiame minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną gegužės 10 dieną – sekmadienį Kauno mieste. Šiai dienai bus organizuojamas renginys „Stipresnės kartu“, Santakos parke 12 val. Tai paprastas susitikimas ir pasivaikščiojimas, skirtas pabūti kartu – su kitomis mamomis, šeimomis ir žmonėmis, kuriems rūpi mamų emocinė sveikata ir pogimdyvinės depresijos atpažinimas, įveikimas ir prevencija.

Taip pat, ieškantiems individualios ir grupinės psichologinės pagalbos, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo projektą „Normalu, jei neramu”, kurio metu teikiamos nemokamos psichologinės gerovės paslaugas Kauno miesto gyventojams. Psichinės sveikatos stiprinimui vykdoma nemokama, anoniminė ir konfidenciali individuali psichologinė ir grupinė pagalba. Mamos, patiriančios pogimdyvinės depresijos simptomus ar jų artimieji gali gauti iki 8 nemokamų individualių psichologo konsultacijų ir dalyvauti savitarpio pagalbos grupių užsiėmimuose.

Paslaugas teikia profesionalūs, ilgametę darbo patirtį sukaupę psichologai, o konsultacijos ir užsiėmimai teikiami:

Kaišiadorių g. 20 (registracija tel. +370 686 42377)

Vaidoto g. 115 (registracija tel. +370 603 81413)