Demencija: kaip atpažinti ir padėti?

Kai artimojo elgesys ima keistis – pamiršta įprastus dalykus, sunkiai orientuojasi aplinkoje ar staiga tampa dirglus – širdyje gali kilti nerimas ir daugybė klausimų. Kas vyksta? Kaip padėti? Kur kreiptis? Pabandykime kartu išsiaiškinti apie demenciją – ligą, kuri paliečia ne tik sergantįjį, bet ir visą šeimą.

Kas yra demencija?

Demencija – tai ne viena liga, o visuma sutrikimų, kurie palaipsniui silpnina žmogaus protinius gebėjimus ir kasdienį funkcionavimą. Dažniausiai pasitaikanti jos forma – Alzheimerio liga, sudaranti 70-80% visų atvejų. Rečiau diagnozuojama kraujagyslinė (15%) ir frontotemporalinė (8%) demencija.

Kaip atpažinti?

Demencijos požymiai dažniausiai vystosi palaipsniui. Artimieji gali pastebėti, kad žmogus:

• Pradeda pamiršti neseniai įvykusius dalykus, nors puikiai prisimena senus
• Sunkiai orientuojasi laike ir aplinkoje, kartais net pamiršta, kur yra
• Greitai išsenka bandydamas susikaupti, lengvai išsiblaško
• Nebeatpažįsta įprastų daiktų ar net artimų žmonių
• Kalba tampa lėtesnė, žodynas skurdesnis, mintys šokinėja
• Staiga keičiasi nuotaika – nuo apatijos iki agresijos

Kas rizikuoja susirgti?

Nors demencija gali išsivystyti ir jaunesniame amžiuje, didžiausia rizika kyla peržengus 65 metų slenkstį. Ypač pažeidžiami vyresni nei 80 metų žmonės – šioje amžiaus grupėje serga 30-40% asmenų. Dažnai demenciją lydi ir kitos ligos: diabetas, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių sutrikimai.

Kokia pagalba įmanoma?

Nors demencijos išgydyti negalima, šiuolaikinė medicina siūlo būdų pristabdyti jos progresavimą ir palengvinti simptomus. Gydymas apima:

• Medikamentines priemones: vaistai skiriami vidutinio sunkumo ir sunkiems elgesio ir emocijų sutrikimams, tačiau jie gali tik laikinai sumažinti sutrikimus ir palengvinti slaugančiajam tenkančią naštą, būtina atkreipti dėmesį, kad jie skiriami psichiatro ir tik po kruopščios sergančiojo analizės.
• Nemedikamentines priemones: skirtos elgesiui keisti, bei būklėms bloginančioms pažintines funkcijas koreguoti. Taikomų priemonių tikslas – sergančiojo demencija žmogaus, bei jo šeimos narių gerovės garantavimas.

Pagalba artimiesiems – ne mažiau svarbi

Demencija sergančio žmogaus slauga – didžiulis iššūkis šeimai. Artimieji dažnai susiduria su:

• emociniu išsekimu ir depresija;
• socialiniu atskirtumu, kai nebelieka laiko sau;
• kaltės ir bejėgiškumo jausmais;
• fiziniu nuovargiu dėl nuolatinės priežiūros;
• finansine našta.

Svarbu suprasti – pagalba reikalinga ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems. Specialistų konsultacijos, savipagalbos grupės ir psichologinė parama gali padėti išlaikyti jėgas šiame sudėtingame kelyje.

Jei jūsų šeimoje yra demencija sergantis žmogus, nebijokite kreiptis pagalbos. Kartu galime rasti būdų, kaip palengvinti šią naštą ir užtikrinti geriausią įmanomą priežiūrą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems.

Kviečiame asmenis, turinčius demencija sergančių artimųjų, į individualias psichologo konsultacijas ir grupinius užsiėmimus. Konsultacijos ir grupinė pagalba teikiama be gydytojo siuntimo, nemokamai, konfidencialiai!

Savitarpio pagalbos grupės metu dalyviai dalinsis kylančiais iššūkiais su kitais ir ieškos įveikos būdų. Grupę sudarys iki 10 dalyvių, o susitikimai organizuojami kartą į savaitę. Vieno susitikimo trukmė – 2 valandos, kai viso planuojama 10 susitikimų sesijų.

Registracija internetu: https://shorturl.at/iqwCI  arba telefonu: +37068642377

Iškilus klausimams galima susisiekti su psichologe Kristina Navickiene, tel. +370 603 81413, el. p. kristina.navickiene@kaunovsb.lt

NORMALU, JEI NERAMU. NORMALU IR SAU PADĖTI.