Kartu su atgyjančia gamta – bunda ir erkės!

Nors erkės gali būti aktyvios visus metus, tačiau šiltėjant orams, jų aktyvumas ženkliai išauga. Dažniausiai erkės gyvena miškuose, parkuose, pievose ir kitose vietose, kur gausu žolės ir krūmų. Jos ypač mėgsta drėgnas ir šiltas sąlygas.

Erkės pačios ligų nesukelia, tačiau gali pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus: virusus ir bakterijas. Siurbdama užsikrėtusio gyvūno kraują erkė gali užsikrėsti užkrečiamųjų ligų sukėlėjais. Taip pat siurbdama kraują gali sukėlėjus perduoti žmogui ar kitam gyvūnui. Lietuvoje erkės dažniausiai platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą, kasmet registruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos ir iki 500 erkinio encefalito atvejų.

Šiomis ligomis užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei (erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių arba ožkų pieną). Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, pažastis, kirkšnis, lenkimo sritis.

Veiksmingiausia apsaugos priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau nuo erkės įsisiurbimo padeda apsisaugoti individualios apsaugos priemonės, tokios kaip:

• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save, o aptiktas per drabužius ropojančias erkes – sunaikinti.
• Rekomenduojama naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas (juos naudoti pagal gamintojo nurodytą naudojimo instrukciją).